Patarimai. Natūraliu medienos lukštu dengtų plokščių paruošimas apdailai ir apdaila

Tiekiama faneruota plokštė gamykloje jau yra nušlifuota P100 popieriumi, tačiau siekiant kokybiško, tolygaus padengimo to nepakanka. Prieš dengiant beicu medienos paviršius turi būti kruopščiai ir tolygiai nušlifuotas šlifavimo popieriumi P150–P180. Paviršius turi būti švariai nuvalytas.

Paviršiaus padengimas

Prieš naudojimą beicą / aliejų būtina gerai išmaišyti, pasitikrinti spalvą.

Beico / aliejaus dengimo metodai: purškimas, tepimas, mirkymas, dengimas velenais. Vengti beico / aliejaus pertekliaus ant medienos paviršiaus. Optimalus beico kiekis (20–80 g/m²) yra tas, kurį medienos paviršius sugeba sugerti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, priklausomai nuo medienos rūšies ir šlifavimo, beicas/aliejus įsigeria nevienodai.

Būtina atkreipti dėmesį, kad tose plokštėse, kur raštas sudarytas iš skirtingu kampu pjautų lukšto juostų (pvz., Nr. 11 Ąžuolas natūralaus rašto, kur raštas sudarytas iš tangentinio ir radialinio lukšto juostų), tokios juostos sugers beicą labai skirtingai ir užnešus visur tolygiai vienodą kiekį beico, gautas paviršius atrodys dryžuotas.

Jeigu toks vaizdas yra nepageidautinas, norint suvienodinti spalvą reikia užnešti daugiau beico ten, kur jis įsigeria labiau.

Skirtingos apdailos medžiagos skirtingai drėkina apdailinamą paviršių. Todėl lakuojant / aliejuojant bespalvėmis apdailos medžiagomis, taip pat gausime skirtingus medienos/ faneruotės atspalvius ne tik dėl medienos / faneruotės atspalvių skirtumo, bet ir dėl apdailos medžiagų drėkinimo parametrų.

Skiediklio pagrindo beico džiūvimo laikas natūraliomis džiūvimo sąlygomis ≤30 min (priklausomai nuo dengimo metodo). Prieš dengiant beicuotus paviršius laku / aliejumi, būtina įsitikinti, kad beicas visiškai išdžiūvo.

Beicuoto / aliejuoto paviršiaus atspalvis priklauso nuo eilės faktorių: medienos rūšies ir struktūros, šlifavimo, dengimo metodo, beico kiekio, galutinės apdailos medžiagos (lakas, aliejus). Todėl labai svarbu užtikrinti tolygų dengimą beicu.

Kadangi skirtingų auginviečių medienos spalva įvairuoja gana plačiame diapazone, nereikėtų tikėtis, kad nubeicavus konkrečiu beicu pavyzdį ir suderinus jį su užsakovu, o po to užsakius naują faneruotos plokštės partiją ir ją nubeicavus tuo pačiu beicu – rezultatas bus toks pats, kaip pavyzdyje.  Dėl skirtingų partijų medienos spalvinių skirtumų dažniausiai bus gaunamas spalvos nukrypimas nuo suderinto pavyzdžio.

Tam, kad išvengti tokio nukrypimo, būtina prieš beicuojant gaminį iš naujos partijos atlikti bandomąjį beicavimą ant atraižos. Jeigu spalvos nukrypimo nėra arba jis priimtinas, galima pradėti beicuoti gaminius. Jeigu spalvos nukrypimas nepriimtinas, būtina koreguoti beico receptūrą. Dauguma beicų gamintojų atstovų teikia tokią spalvos koregavimo paslaugą.

Spalvos nukrypimai nuo etalono gali atsirasti, ne tik dėl natūralios medienos spalvos įvairavimo, bet ir dėl beico reakcijos su medienoje esančiomis rūgštimis, dažniausiai tai vyksta ąžuolo medienos atveju ir dažniausiai tai sukelia nubeicuoto ruošinio paraudonavimą. Norint to išvengti būtina naudoti tik tuos beicus, kuriuos gamintojas rekomenduoja, kaip tinkamus ąžuolui.

Beicas atlieka atskyriklio tarp medienos ir paviršiaus dangos (lako) funkciją, tokiu būdu užtikrindamas, kad bus išvengta reakcijos tarp medienoje esančių rūgščių ir lako. Tuo atveju, jei atliekama skaidri apdaila (beicas nenaudojamas) rekomenduojama naudoti izoliacinį gruntą šiai funkcijai atlikti.

Daugumos medienos rūšių spalvos yra labai gražios, tačiau jos nėra pastovios – veikiamos šviesos ir drėgmės jos kinta. Paradoksalu, bet šviesios medienos rūšys tamsėja, o tamsios – šviesėja. Iš tiesų, laikui bėgant visos medienos rūšys pilkėja (išskyrus galbūt kolekciją „Perfekta“).

Beicuota mediena blunka lėčiau. Tam, kad dar labiau sulėtinti blukimą, rekomenduojama naudoti lakus su priedais blokuojančiais UV spindulius. Tai ypač rekomenduojama riešuto atveju, nes riešutas yra viena greičiausiai spalvą keičiančių medienos veislių.

Tuo atveju, jei faneruota plokštė alyvuojama, taip pat rekomenduojama naudoti alyvą su priedais blokuojančiais UV spindulius pvz. OSMO apsauginį aliejų Uviwax UV-protection arba analogiškus kitų gamintojų produktus.

Leeuwenburgh apdailintų faneruotų plokščių kolekcijos naujienos.

Olandų gamintojas Leeuwenburgh papildė savo apdailintų faneruotų plokščių kolekciją naujais dekorais.

Žiūrėti kolekcijos dekorus ->

Plačiau apie Leeuwenburgh ->

Naudinga žinoti. Faneruotos plokštės: kontrolė, sandėliavimas, „veidrodžiai“, pusiau tangentas ir netikras radialas.

Lukšte matomi „veidrodžiai“ (angl. flake)

Ar lukšte matomas „veidrodis“ yra defektas? Šis klausimas kelia daug diskusijų, tačiau prieš atsakant svarbu pabrėžti, kad „veidrodis“ nėra lukšto defektas.

Kiekviename medyje yra labai plonų ląstelių, kurių funkcija – paskirstyti maistines medžiagas iš balanos į medienos branduolį. Kietmedžio rūšyse jos vadinamos meduliniais spinduliais (angl. Medullary Rays). Daugumoje medžių rūšių šie spinduliai yra tokie ploni, kad jų nesimato. Tačiau kai kuriais atvejais jie tampa aiškiai matomi ir tuomet vadinami „veidrodžiais“. Tai ypač būdinga ąžuolo medienai, o mažesniu mastu – bukui ir net klevui, kur galima pastebėti ryškų „veidrodžių“ efektą.

Šie spinduliai kerta metines rieves 90° kampu, todėl būtent radialinio (angl. quarter cut) pjovimo lukšte „veidrodžiai“ atsiskleidžia ryškiausiai.

Kadangi šie dariniai sudaryti iš kietų ir tankių ląstelių, jie yra trapūs kaip kristalas ir į beicus ar lakus reaguoja kitaip nei likusi lukšto dalis. Dėl šios priežasties „veidrodžiai“ kartais nepagrįstai kritikuojamas, ypač tų, kurie siekia dažyti ar balinti ąžuolą arba pagreitinti lakavimo procesą.

Vis dėlto šimtmečius ąžuolo „veidrodžiai“ buvo vertinamas ir netgi laikomas prabangaus medžio požymiu. Tie, kurie negalėjo sau to leisti, net bandydavo jį imituoti dažydami pigesnę medieną.

Nors laikai ir požiūris keičiasi, pats ąžuolas nesikeičia. Todėl svarbu suprasti, kad „veidrodžiai“ yra neatsiejama radialinio pjūvio ąžuolo lukšto dalis. Tik labai nedidelė dalis (apie 2 %) iš vieno rąsto pagaminto lukšto gali būti visiškai tiesios tekstūros ir be „veidrodžių“. Net ir tokiu atveju ne visada pavyksta išvengti pereinamojo piešinio kraštuose, išskyrus specialų rift pjovimą, tačiau ir tada tekstūra niekada nebūna idealiai tiesi – ji vis tiek šiek tiek nukrypsta.

Įdomu tai, kad rinkoje „veidrodžiai“ ne visada vertinami taip kritiškai, neriniuotoje medienoje (prekybiniai terminai: „Lacewood“, „Louro Faïa“) – priešingai, kuo jie ryškesni, tuo šios rūšys laikomos vertingesnėmis, nors toks efektas taip pat nėra labai dažnas.

Lukšto šiaušimas

Šiaušiant (šukuojant) pašalinamos minkštosios medienos dalys. Kietosios vietos išlieka. Struktūra, metinės rievės, šakos ir garbanota medienos tekstūra sukuria trimatį paviršiaus reljefą. Šis apdailinmas naudingas tuo, kad paviršius tampa vizualiai gilesnis ir dekoratyvesnis, geriau atsiskleidžia natūralus medienos charakteris. Be to, toks paviršius yra praktiškesnis – mažiau pastebimi smulkūs įbrėžimai ar naudojimo žymės, todėl jis puikiai tinka baldams, kuriems svarbus tiek estetinis vaizdas, tiek ilgaamžiškumas.

Nepriklausomai nuo to, ar standartinėje kolekcijoje lukštas yra šiauštas, ar ne, daugumą ąžuolo kolekcijos numerių galima užsakyti gamykliškai šiauštus (minimalus kiekis – 1 padėklas, tiekimo terminas – apie 6 savaites).

Tuo atveju, jei dėl bet kokių priežasčių (per didelis minimalus kiekis ar per ilgas tiekimo terminas) gamyklinis šiaušimas netenkina, galima pašiaušti ruošinius ir patiems. Tam reikia naudoti šepečiavimo mašinėlę su plastikiniu šepečiu. Tokią mašinėlę galima įsigyti pas mus (mašinėlės gamintojas Virutex) arba iš Makita įrankių tiekėjo. Jeigu uždavinys pašiaušti yra vienkartinis, Makita šepečiavimo mašinėlę galima ir išsinuomoti įmonėse, užsiimančiose  įrankių nuoma.

Svarbu:  tam, kad išlaikyti pašiaušimo suteiktą lytėjimo pojūtį, ruošiniai šiauštu paviršiumi apdailoje neturėtų būti šlifuojami šlifavimo popieriumi (nei staklėmis, nei rankiniu būdu), nes tokiu būdu pašiaušimo sudaryti medienos nelygumai bus išlyginti ar aplyginti. Šiauštų ruošinių šlifavimui apdailoje rekomenduojama naudoti aprazyvinį šepetį.

Kolekcijos „Perfekta“ plokštės šiaušiamos būti negali.

Kolekcijos „Riešutas“ plokščių netiekiame pašiauštų.

Pašiaušti galima šiuos kolekcijos „Ąžuolas“ numerius:

• Nr. 2 Ąžuolas radialinis
• Nr. 3 Ąžuolas rift
• Nr. 4 Ąžuolas tangentinis
• Nr. 6 Ąžuolas elegantiškas
• Nr. 8 Ąžuolas antikinis
• Nr. 10 Ąžuolas vulkanas (plokštes tiekiame jau su pašiauštu/šukuotu paviršiumi).
• Nr. 11 Ąžuolas natūralaus rašto (plokštes tiekiame jau su pašiauštu/šukuotu paviršiumi).
• Nr. 12 A ir Nr. 12 B Ąžuolas šakotas mažų/ didelių šakų.
• Nr. 13 Ąžuolas laukinis

Patarimai. Natūraliu medienos lukštu dengtų plokščių paruošimas apdailai ir apdaila

Tiekiama faneruota plokštė gamykloje jau yra nušlifuota P100 popieriumi, tačiau siekiant kokybiško, tolygaus padengimo to nepakanka. Prieš dengiant beicu medienos paviršius turi būti kruopščiai ir tolygiai nušlifuotas šlifavimo popieriumi P150–P180. Paviršius turi būti švariai nuvalytas.

Paviršiaus padengimas

Prieš naudojimą beicą / aliejų būtina gerai išmaišyti, pasitikrinti spalvą.

Beico / aliejaus dengimo metodai: purškimas, tepimas, mirkymas, dengimas velenais. Vengti beico / aliejaus pertekliaus ant medienos paviršiaus. Optimalus beico kiekis (20–80 g/m²) yra tas, kurį medienos paviršius sugeba sugerti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, priklausomai nuo medienos rūšies ir šlifavimo, beicas/aliejus įsigeria nevienodai.

Būtina atkreipti dėmesį, kad tose plokštėse, kur raštas sudarytas iš skirtingu kampu pjautų lukšto juostų (pvz., Nr. 11 Ąžuolas natūralaus rašto, kur raštas sudarytas iš tangentinio ir radialinio lukšto juostų), tokios juostos sugers beicą labai skirtingai ir užnešus visur tolygiai vienodą kiekį beico, gautas paviršius atrodys dryžuotas.

Jeigu toks vaizdas yra nepageidautinas, norint suvienodinti spalvą reikia užnešti daugiau beico ten, kur jis įsigeria labiau ir mažiau, kur jis įsigeria daugiau.

Skirtingos apdailos medžiagos skirtingai drėkina apdailinamą paviršių. Todėl lakuojant / aliejuojant bespalvėmis apdailos medžiagomis, taip pat gausime skirtingus medienos/ faneruotės atspalvius ne tik dėl medienos / faneruotės atspalvių skirtumo, bet ir dėl apdailos medžiagų drėkinimo parametrų.

Skiediklio pagrindo beico džiūvimo laikas natūraliomis džiūvimo sąlygomis ≤30 min (priklausomai nuo dengimo metodo). Prieš dengiant beicuotus paviršius laku / aliejumi, būtina įsitikinti, kad beicas visiškai išdžiūvo.

Beicuoto / aliejuoto paviršiaus atspalvis priklauso nuo eilės faktorių: medienos rūšies ir struktūros, šlifavimo, dengimo metodo, beico kiekio, galutinės apdailos medžiagos (lakas, aliejus). Todėl labai svarbu užtikrinti tolygų dengimą beicu.

Kadangi skirtingų auginviečių medienos spalva įvairuoja gana plačiame diapazone, nereikėtų tikėtis, kad nubeicavus konkrečiu beicu pavyzdį ir suderinus jį su užsakovu, o po to užsakius naują faneruotos plokštės partiją ir ją nubeicavus tuo pačiu beicu – rezultatas bus toks pats, kaip pavyzdyje.  Dėl skirtingų partijų medienos spalvinių skirtumų dažniausiai bus gaunamas spalvos nukrypimas nuo suderinto pavyzdžio.

Tam, kad išvengti tokio nukrypimo, būtina prieš beicuojant gaminį iš naujos partijos atlikti bandomąjį beicavimą ant atraižos. Jeigu spalvos nukrypimo nėra arba jis priimtinas, galima pradėti beicuoti gaminius. Jeigu spalvos nukrypimas nepriimtinas, būtina koreguoti beico receptūrą. Dauguma beicų gamintojų atstovų teikia tokią spalvos koregavimo paslaugą.

Spalvos nukrypimai nuo etalono gali atsirasti, ne tik dėl natūralios medienos spalvos įvairavimo, bet ir dėl beico reakcijos su medienoje esančiomis rūgštimis, dažniausiai tai vyksta ąžuolo medienos atveju ir dažniausiai tai sukelia nubeicuoto ruošinio paraudonavimą. Norint to išvengti būtina naudoti tik tuos beicus, kuriuos gamintojas rekomenduoja, kaip tinkamus ąžuolui.

Beicas atlieka atskyriklio tarp medienos ir paviršiaus dangos (lako) funkciją, tokiu būdu užtikrindamas, kad bus išvengta reakcijos tarp medienoje esančių rūgščių ir lako. Tuo atveju, jei atliekama skaidri apdaila (beicas nenaudojamas) rekomenduojama naudoti izoliacinį gruntą šiai funkcijai atlikti.

Daugumos medienos rūšių spalvos yra labai gražios, tačiau jos nėra pastovios – veikiamos šviesos ir drėgmės jos kinta. Paradoksalu, bet šviesios medienos rūšys tamsėja, o tamsios – šviesėja. Iš tiesų, laikui bėgant visos medienos rūšys pilkėja (išskyrus galbūt kolekciją „Perfekta“).

Beicuota mediena blunka lėčiau. Tam, kad dar labiau sulėtinti blukimą, rekomenduojama naudoti lakus su priedais blokuojančiais UV spindulius. Tai ypač rekomenduojama riešuto atveju, nes riešutas yra viena greičiausiai spalvą keičiančių medienos veislių.

Tuo atveju, jei faneruota plokštė alyvuojama, taip pat rekomenduojama naudoti alyvą su priedais blokuojančiais UV spindulius pvz. OSMO apsauginį aliejų Uviwax UV-protection arba analogiškus kitų gamintojų produktus.

Leeuwneburgh riešutas bronzinis 396.32

300 La Trobe by Gray Puksand

Rafinuotas atvykimas.
Šiltas pasitikimas, kuriame susilieja šviesa, erdvė ir medžiagiškumas.

„300 La Trobe“ projekte Gray’us Puksand’as kuria įėjimą, kuris natūraliai nukreipia perėjimą iš gatvės į vestibiulį. Kruopščiai derinant šviesą, erdvę ir medžiagas, įėjimas iš karto perteikia ramybės ir kokybės pojūtį. Didelės erdvės ir švelni natūrali šviesa sustiprina erdvinę patirtį, suteikdamos atvykimui atvirumo jausmą.

Faneruotė plokštė 396.32 Riešutas tangentinis bronzinis atlieka svarbų vaidmenį šioje kompozicijoje. Šiltas riešuto atspalvis ir išraiškingas tangentinis raštas suteikia interjerui gylio ir charakterio. Natūralus medienos piešinys į architektūrą įneša taktiliškumo ir autentiškumo sluoksnį bei sukuria šiltą balansą rafinuotame dizaine. Įėjimas tampa ne tik perėjimo vieta, bet ir suformuoja išskirtinį pirmąjį pastato įspūdį.

Black Beach Suiten

Projekto autorė – Rūta Raudytė (Vokė III)

Viešbutis – Black Beach Suiten (Islandija)

Nuotraukos – Dominika Studzinska

Virtuvėms baldams ir pertvarai naudota plokštė iš kolekcijos „Ąžuolas“ – Nr. 10 Vulkanas.

Jacobs Douwe Egberts biuras

Interjero dizainas: „Anòther Studios” – Gabrielė Jankutė ir Aušra Maldžiūnė.

Puslapis: 

https://www.instagram.com/another.studios/

Užsakovas: „Jacobs Douwe Egberts” biuras „Kauno Doke”, Kaune.

Projektas įgyvendintas: 2018Nuotraukos: Ignas Maldžiūnas.

Soho loftas

Interjero autorė –

Donata Skorupskaitė – Liaukevičienė

Kontaktai:

• +37061066993
• donata@artiste.lt
• artiste.lt

Nuotraukos – Linas Uleckas 

Visų kietųjų baldų gamyba – MSBaldai.lt

Mėnulio atspindžiai

Interjero autorės: 

Audronė Ambrazienė ir Daiva Pocevičienė

Fotografijos: Leonas Garbačauskas